Į Sibiro platybes vilioja legendos ir magiški ritualai

Marius Jokūbaitis

Šiltų rūbų neprireikė
 Rokiškėnui pasisekė, nes ten gyvena jo bičiulis, kuris mielai sutiko surengti pažintinę kelionę.
 "Turizmo agentūros ten neveža, o be vietinių pagalbos Sibiro platybėse nieko nerastum", - tikino verslininkas.
 Įsigijęs lėktuvo bilietus, rokiškėnas susimąstė apie aprangą, kurią reikia pasiimti.
 "Prieš kelionę draugai Lietuvoje patarė apsirengti šilčiau, pasiimti žieminę avalynę - juk į Sibirą keliauju.
 Tačiau viso to neprireikė. Ankstyvą rudenį Chakasijoje dar buvo šilta. Lankiausi sode, kuriame auga arbūzai ir persikai", - pasakojo rokiškėnas.

Sudomino retas akmuo
 Chakasija, kurioje gyvena pusė milijono žmonių, yra Jenisejaus upės kairiajame krante.
 Maskvoje pakilęs lėktuvas po penkių valandų skrydžio nusileido Chakasijos Respublikos sostinėje Abakane, bet skurdokame mieste rokiškėnas ilgai neužsibuvo.
 Susitikęs su bičiuliu, V.Maslovas iškart patraukė į vietas, kuriomis garsėja šis kraštas.
 "Labiausiai mane domino žadeitas. Norėjau iš pirmų lūpų išgirsti apie jo galias", - aiškino pašnekovas.
 Žadeitas - vienas kiečiausių akmenų, todėl jis naudojamas pirtyse. Pasaulyje liko mažai šio brangaus akmens klodų.
 Sibiro gyventojai nuo senovės įsitikinę, kad šis akmuo turi magiškų galių, neša sėkmę, gydo įvairias ligas.

Akmenys turtuolių pirtims
 "Jis yra toks kietas, kad vyrai su galinga technika jį skaldo tik po trupinį. Skaldytojai dirba pusę metų, nes per šalčius nieko neįma­noma padaryti.
 Mačiau 15 metrų aukščio žadeito gabalą, kurį vietiniai trupins dar mažiausiai 10 metų.
 Šio akmens paklausa pasaulyje yra didelė, tad sunkiai dirbama ne veltui", - aiškino keliautojas.
 Lietuvoje keletas gerai žinomų verslininkų ir politikų savo pirtis įsirengė iš žadeito.
 Sprogdinti šio akmens negalima, nes taip sutrupėtų brangiausios dalys, iš kurių gaminami papuošalai.
 Pakeliui bičiulis lietuviui parodė antrą pagal dydį pasaulyje Sajanų Šušenskojės hidroelektrinę.

Laivai juda lėtai
 Kantrybės prireikė keliantis per upę.
 "Laivas plaukė taip lėtai, jog aš neištvėręs paklausiau, kodėl jis negali paskubėti.
 Man paaiškino, kad tokia eiga yra normali.
 Šiame krašte rąstai vis dar gabenami vandeniu. Pjovėjai sielius sumeta į upę, kuri nuplukdo krovinį.
 Todėl laivai turi labai lėtai judėti, nes užplaukus ant rąstų galima prakirsti korpusą", - pasakojo verslininkas.
 Kol laivas yrėsi tarp rąstų, vyras grožėjosi kalnais

Regėjo dvasių vartus
 Sibiro gamta nuo seno traukė mistikos mėgėjus. V.Maslovui pavyko prikalbinti Chakasijos istorijos mokslų daktarę Valentiną Tugužekovą, kuri kartais lydi turistus į legendomis apipintas vietas.
 Svarbiausia jų - vidury stepės stovintys du aukšti akmenys. Sibiriečiai iki šiol tiki, kad tai simboliniai vartai, pro kuriuos vėlės iškeliauja į dausas.
 Tikima, kad vienos vėlės keliauja į Rytus, kitos - į Vakarus.
 "Sibiriečių manymu, žmogaus dvasia susideda iš dviejų dalių - geros ir blogos. Po mirties viena pusė keliauja į Rytus, kita - į Vakarus", - turistams pasakojo istori­kė V.Tugužekova.
 Ji nepatarė į šią vietą keliauti vieniems.
 Į stepę V.Tugužekova pasiėmė šiek tiek dešros, sūrio, duonos ir raudonojo vyno.
 "Bet visa tai atiteko ne mums, o dvasioms. Gidė sakė, kad reikia pamaitinti pro šiuos vartus išeinančias vėles, kitaip jos nepaliks ramybėje.
 Keista buvo matyti, kaip ji mėto maisto gabaliukus į vieną pusę, po to - į kitą. Bet tai ritualai, kuriais tikima nuo senų laikų.
 Į šią vietą atkeliauja žmonės iš visos Rusijos, nes tikima, kad tų vartų akmenys gali pagydyti įvairias ligas. Pavyzdžiui, čia dažnai atvyksta rusės, kurios ilgai negali susilaukti vaikų.
 Tai - lankomiausia Chakasijos vieta", - pasakojo V.Maslovas.

Leidosi į gilų urvą
 Ritualiniai dvasių vartai - ne vienintelė mistinė vietovė, kurioje lankėsi rokiškėnas.
 Atvykėliai Chakasijoje ieško archeologų, kurie gali lydėti į gilius urvus.
 Kalbama, kad ritualinės apeigos bei aukojimai vyksta iki šių dienų.
"Dar ir dabar randama ne tik gyvūnų, bet ir žmonių griaučių.
 Šiurpina pasakojimai, kad čia aukojami ir žmonės", - pasakojo vyras.
 Leidžiantis gilyn į urvą, pasidarė sunkiau kvėpuoti, plyšiai siaurėjo. Urve keliautojai matė daugybę snaudžiančių šikšnosparnių.
 "Vietos archeologė pasakojo, kad į šį urvą senovėje žmonės leisdavosi prašyti dievų įvairių malonių. Kai kurie žmonės taip daro ir šiandien", - pasakojo pašnekovas.

Į ežerą - išsitrinti purvu
 Palikę urvą, keliautojai sėdo į visureigį "Niva" ir patraukė druskingo ežero link, kuris garsėja kaip sveikatos šaltinis.
 Visureigis yra būtinas, jei nori keliauti po tą kraštą. Net ir šiltuoju sezonu keliai daug kur neišvažiuojami.
 "Kai privažiavome visų išgirtą ežerą, norėjau lipti atgal į mašiną. Bristi į jį nemalonu, nes kojos iš karto sminga į purvą.
 Kvapas - atstumiantis, tačiau į šį ežerą plūste plūsta sergantieji odos ligomis.
 Kalbama, kad šiame druskų ir purvo ežere yra kone visi elementai, įrašyti Mendelejevo lentelėje.
 Pakanka 3 - 4 kartus išsimaudyti šiame ežere, išsitrinti purvu, ir odos ligas, galvos, pilvo skausmus, reumatą gali pamiršti", - sakė verslininkas.
 Jo bičiulis perspėjo saugotis, kad vandens nepatektų j burną.
 Buvę atvejų, kai žmonės netyčia atsigėrė šio vandens ir turėjo didelių problemų.

Aukso randama nedaug
 Nusiplovę purvą, keliautojai patraukė toliau.
 Chakasija nuo seno garsėja aukso telkiniais. Į vieną jų V.Maslovas ir nuvyko.
 Bičiulis iš anksto pasirūpino leidimu, nes teritorija tarp kalnų griežtai kontroliuojama.
 Aukso ieškotojai jau negali pasigirti dideliais radiniais.
 Gal dėl to kalta pasenusi technika, o gal išseko šios brangiosios iškasenos.
 Brangusis metalas ieškomas sraunioje upėje ne tiktai technika, bet ir rankomis - kaip senovėje.
 "Čia dirbama pusę metų, nes žiemą viskas užpustyta. Plušama 12 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę. Jei per dieną randami bent keli gramai aukso, tai jau sėkmė", - pasakojo rokiškėnas.

Sutiko Sibire gyvenantį lietuvį
 Iš vietinių turistas sužinojo, kad aukso ieškotoju čia ilgai dirbo ir lietuvis 72 metų Zigmantas Gluoda.
 "Iškart panorau jį rasti ir pasikalbėti. Nedideliame kaime, klausinėdamas vietinių, šiaip ne taip vienoje troboje jį radau.
 Pasirodo, šis vyras čia gyvena nuo 16 metų, kai jį kartu su tėvais ir broliu ištrėmė iš Lietuvos.
 Z.Gluoda man sakė ilgai dirbęs aukso kasykloje, per ją praradęs sveikatą", - teigė V.Maslovas.
 Verslininkas tvirtino, kad tai ne paskutinė jo kelionė į Sibirą: "Aplankyti Europos valstybes galima bet kada, tačiau mane labiau traukia turistų nenuminti Sibiro takai".